Ne tik drabužiai, papuošalai, interjeras, bet ir augalų pasaulis turi savo madas ir tendencijas. Lietuvoje ilgą laiką aplinkos grožis buvo vertinamas sodininkystės aspektu (gerai patręšė, gerai užaugo, vadinasi, gražu), o prie užsienio dizainerių sukurtų kiemelių nuotraukų telikdavo dūsauti ir galvoti, kad Lietuvoje tiesiog taip neužaugtų. Todėl dabar visiems, ištroškusiems aplinkos dizaino, tendencijų ir žinių, artėjanti aplinkos dizaino konferencija „Garden style“ bus tarsi gaivaus oro gurkšnis.
Kodėl gražūs užsienio dizainerių sodai
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje ir kai kuriose kitose Rytų Europos šalyse aplinkos dizainas buvo nustumtas į užribį, o grožio etalonu tapo agronominiai ir priežiūros aspektai, tarkim, aksominė veja (gražu, nes matosi, kad šeimininkai stropiai pjauna, tręšia ir laisto) arba švari nepiktžolėta žemė (šeimininkai labai tvarkingi, dažnai ravi). Tikrai dar yra žmonių, kurie mano, kad žemė turi būti švari ir juoda, tada yra gražu. Prekiaujantys gruntu kapinėms tą puikiai išmano, nes ši žemė būna specialiai kuo juodesnė. Kažin ar tai išties susiję su dizainu ir gražiu vaizdu.
Dar vis įprasta dėmesį nukreipti į atskiras detales, pavyzdžiui, didelį ryškiai raudoną rožės žiedą. Net ir dabar kai kuriuose augalų kataloguose matome rododendrų žiedus, bet nematome viso krūmo. Atkreipkite dėmesį, sėklų pakuotėse dažniausiai pavaizduojami tik žiedai. O juk užaugusį matome visą medį, krūmą, kerą. Jie taip pat turi savo aukštį, formą, ažūriškumą, lapai turi savo spalvą, faktūrą, ir pan. Kaip sukursime visą kompoziciją, jei nežinome jos sudedamųjų dalių?
Čia ir prasideda aplinkos kūrimo menas, kuriame grožis atsiranda tada, kai sužaidžia visi svarbūs elementai drauge, o ne po vieną. Todėl aikčiojame pamatę užsienio dizainerių sukurtus sodus, kuriuose gražiai žiūrisi visas vaizdas, o ne atskiros detalės. Ir dar įdomiau, kad tokiu būdu galima sukurti nuotaiką, paslaptį, stilių ar istoriją.
Pavyzdžiui, italas Vittorio Peretto, projektavęs sodus ne tik Italijoje, bet ir Graikijoje, Kinijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Azerbaidžane, Rusijoje, Gruzijoje ir Ukrainoje, pelnęs ne vieną apdovanojimą, įkvėpimo jis semiasi… muzikoje. Konferencijoje „Garden Style“ jis papasakos, kaip galima ieškoti idėjų ir kaip sukurti aplinką savo sugalvota tema. Jis pateiks daugybę nuotraukų įkvėpimui ir net idėjų mūsų lietuviškam kiemui. Be to, sakė paruošęs ypatingą staigmeną visiems klausytojams, kuri leis stabtelti ir susimąstyti, o tuo pačiu labiau užves ant kelio.
Laikas suprasti, kad tujų gyvatvorė tinka ne visiems
Visi dalykai drauge gali suskambėti ir sukurti jūsų kiemo istoriją: ne tik augalai, bet ir namo architektūra, tako vingis, pavėsinės stogas, vandens čiurlenimas, jazmino kvapas, net iškelta vėliava. Augalų pasaulis nėra neliečiama zona, jis susijęs su kitomis gyvenimo sritimis ir normalu, kad jos turi atsispindėti jūsų kieme. Jei esate patriotas, auginkite rūtas ir diemedžius, jei esate nepataisoma romantikė, įsirenkite rožyną, o jei patinka loftų kultūra, naudokite daug betono ar metalo konstrukcijų. „Laikas suprasti, kad tujų gyvatvorės, vejos ir spygliuočių derinys tinka ne visiems ir ne visada“, sako Lina Liubertaitė, konferencijos organizatorė, „keista, kai panaši aplinka projektuojama ir prie prabangaus namo, ir prie kaimiškos trobelės“.
Aplinkos dizaino žinių stygius ir idėjų paieška dažnai žmones nuveda į apželdinimo kursus „Geltonas karutis“, iš kurių ir išaugo pirmoji aplinkos dizaino konferencija. „Kursų dalyviai vis dažniau ieško ne tik konkretaus patarimo savo sklypui, bet ir idėjų, įkvėpimo. Žmonės jau nebenori matyti plastikinių gandrų sodybose ir surfinijų modernių namų terasose, tačiau sustoja, nes nežino, kaip kurti savo aplinką čia ir dabar“, sako organizatorė. Išlaukta ir subrandinta, aplinkos dizaino konferencija „Garden Style“ žada pateikti daug atsakymų ir daug jėgos naujoms diskusijoms.
Tendencijos – išmoksime žodį „tvarumas“
Diskusijų tikrai sukels aplinkos dizaino tendencijos. Pristatys jas charizmatiškoji olandė, pripažinta sodų kūrėja Carrie Preston. Ji sako, kad geram vaizdui nebūtini ypač brangūs ar įspūdingi augalai, kartais tereikia geros idėjos, drąsaus sprendimo ir tvirto rankos mosto. Išties jos aplinkos kūrimo metodai kai kam atrodo rizikingi ir novatoriški, o kai kas ir Lietuvoje jau tokius naudoja, pabandykite ir jūs. Įdomu tai, kad Carrie Preston papasakos ne tik apie idėjas mažam miesto sklypui, bet ir apie nereiklius augalus geram šiuolaikiškam dizainui. Išties gerai, kad šiuolaikinės mados sukasi ne apie lepūnėlius, o apie tvirtus, sveikus, nereiklius, atsparius augalus, kuriems priežiūra reikalinga tik minimali.
Turėsime pagaliau išmokti žodį „tvarumas“ (angl. sustainable) – ekologiškas, atsinaujinantis, efektyviai naudojantis resursus, darnus su gamta, su žmogumi. Tokia šiuolaikinio dizaino idėja, toks madingiausių sodų, skinančių laurus prestižinėse augalų parodose, pagrindas. Kraštovaizdžio architektė Sandra Kanapeckaitė supažindins su tvaraus natūralistinio sodo dizainu Lietuvoje, o jos pranešimą papildysianti botanikė Vilma Gudynienė pateiks visą puokštę patarimų, kaip sukurti žydinčią pievą arba kitokį gamtišką kampelį. Visos tendencijos apsisuka ir grįžta į mūsų pievas ir miškus.
Tendencijos – Lietuvai ir Lietuvoje
Tendencijos, atkeliaujančios iš Olandijos, D.Britanijos, Vokietijos, Italijos ir kitų šalių, stiprių savo aplinkos dizaino tradicijomis, galiausiai grįžta į Lietuvą. Kad suprastume, kokią nuostabią gamtą turime, kokių gražių mitų ir legendų prisimename, kiek daug žalumos dar turim išsaugoję. Stengiamės valgyti ekologišką maistą, rengtis natūralaus pluošto drabužiais, gerti švarų vandenį, bėgioti rytais parke. Populiarėja bendruomenių daržai, restoranuose „slow food“ mėgavimasis maistu. Tendencijos išlieka ir aplinkos srityje: natūralumas, gamtiškumas, nerėžiantis akies koloritas, saikas.
Maisto užsiauginimas yra mūsų identiteto dalis, ir visai nereikia to ignoruoti, o kaip tik didžiuotis ir savo pasiekimais su draugais dalintis. Ingė Auželienė konferencijoje papasakos keletą konkrečių būdų, kaip padaryti, kad daržas atrodytų estetiškai.
O su tautiniu identitetu sodybose šiek tiek sudėtingiau. Dar vis retas atvejis, kai žmonės, įsigiję senas sodybas, nepuola visko rauti ir žemių lyginti, o ieško informacijos, „kaip nesugadinti“. Tradicijas irgi reikia saugoti, tik sunku iš pirmo žvilgsnio suprasti, kas yra tradicijos, o kas kuriama be pagrindo. Pastaruoju metu išpopuliarėję alpinariumai, pakabinti vežimų ratai ir kiti dekoro elementai kelia daug klausimų dėl jų vietos sodyboje. Todėl konferencijoje „Garden Style“ kraštovaizdžio architektė Vaida Vaitkutė-Eidimtienė padės aiškų pagrindą, kas yra išties būdinga lietuviškai tradicinei sodybai.
Dr. Petras Grecevičius, sukūręs bene garsiausią sodų projektą „Baltų kultūros parkas“ Kinijoje, gavo pripažinimo ne tik iš specialistų, bet susižavėjimo šūksnių iš daugelio parodos lankytojų. Ar įmanomas japoniškas sodas Lietuvoje? Kokią rytiečių patirtį galime panaudoti kuriant savo aplinką? Atsakys į šiuos klausimus savo srities profesionalas. Jo sukurtas sodas baltų kultūros tematika pelnė rimto pripažinimo, tad gal ir mes patys turime kažką unikalaus? Tikrai turime kai ką įrodyti – visų pirma sau, o tada ir pasauliui.
Tautinis identitetas neatskiriamas nuo gamtos, o gamta gyvena kiekviename kieme. Šiuolaikinės mados šiek tiek keičia įprastą požiūrį į aplinką, tačiau juk negalima amžinai vadovautis tais pačiais dėsniais ir auginti tuos pačius patikrintus ir nuspėjamus augalus. Pirmoji aplinkos dizaino konferencija „Garden Style“ meta iššūkį ir kviečia paskutinį vasaros šeštadienį įkvėpti naujų idėjų savo aplinkai.
Straipsnis publikuotas ir mūsų draugų Delfi portale ManoNamai.lt.