2015 m. konferencija „Garden Style“

Tema: Užsienio patirtis ir lietuviškas identitetas

DATA: 2015 m. rugpjūčio 29 d.

VIETA: konferencijų centras “Crowne Plaza”, Vilnius

TEMA: Užsienio patirtis ir lietuviškas identitetas

Pirmoji aplinkos konferencija, kurioje pristatytos naujausios aplinkos dizaino tendencijos nuo mažų sklypų iki erdvių sodybų bei nuo modernaus minimalizmo iki žydinčių pievų. Pagrindiniai akcentai:  Idėjos. Įkvėpimas. Tendencijos. Pritaikymas. Pavyzdžiai. Gudrybės. Augalai. Priemonės.

Konferencijos programa 

Carrie Preston (Olandija)

Kraštovaizdžio dizainerė

„Pasaulinių tendencijų pritaikymas individualiems sprendimams“

Carrie Preston sako, kad kiekvienas turi skirtingą tvarkos pajautimą ir skirtingą ribą, kiek laisvės ir gamtiškumo gali leisti savo kieme. Todėl nereikia visiems pulti auginti žydinčias laukines pievas, nes toks sumanymas tiesiog ne visiems tinkamas. Tačiau pasisemti iš gamtos įkvėpimo tikrai gali visi, tik tą įkvėpimą galima skirtingai įgyvendinti.

Vittorio Peretti (Italija)

„Sodas kaip muzika – kur semtis įkvėpimo ir kaip jį paversti realiu sodu“

Italas Vittorio Peretto įkvėpimo semiasi iš meno kūrinių, ypač iš muzikos. Klasikinė muzika diktuoja vieną nuotaiką, lopšinė visai kitą, o liaudiška dainuojamoji pasaka – dar kitą. Konferencijoje jis papasakojo, kaip įkvėpimą jis paverčia realiais sodais, pripažintais visame pasaulyje, ir ką įdomaus turime mes, lietuviai, ką galime išnaudoti savo unikaliam kiemeliui sukurti.

Prof. Petras Grecevičius  

 Architektas

 „Kinų- japonų sodų meno interpretacija lietuviškam kraštovaizdyje“

Dr.Petras Grecevičius, sukūręs „Baltų kultūros parką“ Kinijoje, teigia, kad iš kinų ir japonų sodų kūrimo meno galima daug gerų dalykų išmokti. Tik aklai kopijuoti nereikia. Rytiečiai vadovaujasi savo išmintimi, kultūra ir tradicijomis, mes taip pat turime pažinti savąsias. Juk ne veltui baltų kultūros ženklus, panaudotus kuriant parką, įvertino daugelis lankytojų ir pasaulinio garso profesionalų. Metas pritaikyti tradicinius elementus, kad ir stilizuotus, šiandien kuriamuose soduose.

 

Asta Grabauskienė

„Kaip vejos forma gali pakeisti sodo vaizdą“

 

 

Vaida Vaitkutė Eidimtienė

Kraštovaizdžio architektė

 „Tikra lietuviška sodyba: ar įmanoma be rūtų ir diemedžio?“

Lektorė papasakoja ir apie tradicinį kaimą vakar, ir apie tai, kaip tas žinias galima panaudoti šiandien. Ne vien rūtos yra lietuviškų darželių augalas, bet net ir jos gali būti panaudotos šiuolaikiniam moderniam sklype.

 

Ingė Auželienė

Kraštovaizdžio specialistė

„Grožis ir nauda: dekoratyvaus daržo įrengimo būdai“

 

Sandra Kanapeckaitė

Kraštovaizdžio architektė

„Natūralistinis augalų dizainas“

Sandra konferencijoje pasakoja, kodėl ši natūralistinio stiliaus mada įsigalėjo pasaulyje ir kokios jos perspektyvos Lietuvoje. Lyginant su aplinka, kokia buvo kuriama keletą dešimtmečių Lietuvoje, natūralistinis dizainas gali pasirodyti netvarkingas, per daug vešlus, gamtiškas, chaotiškas, per mažai didelių ryškių žiedų, per daug laisvės paliekama. Tačiau specialistė teigia, kad gamtiškumo aspektas šiandien tapo ypač svarbus, nes kurdami turime galvoti ne tik apie momentinį grožį, bet ir apie savo skiriamą laiką, apie poveikį aplinkai, juk ir patys esame jos dalis. 

 

Vilma Gudynienė

Botanikė

„Vietinių augalų panaudojimas natūralistiniame dizaine“

Natūralistinė aplinka neatsiejama nuo vietinių augalų. Todėl tautinį identitetą vertinančios šeimos kieme galėtų atsirasti ne japoniško stiliaus formuotų bonsai medelių, o lietuviškos pievos elementų. Lektorė yra ištyrusi daug natūralių augalų buveinių įvairiose Lietuvos vietose, bus įdomu sužinoti ir konkrečių augalų, kuriuos galima panaudoti savo kieme.

Ankstesnės konferencijos 

2018

2017

2016