Pradedame straipsnių ciklą Delfi portale Manonamai.lt, kur kas savaitę dar iki renginio pradžios publikuosime konferencijos „Garden Style“ pranešėjų rekomendacijas, įžvalgas ir pastebėjimus. Tema – augalai, kurie šiek tiek pamiršti, šiek tiek neįvertinti, tačiau tikrai verti dėmesio, kad atsirastų mūsų gėlynuose, soduose, sodybose.
Pirmoji favoritė – žalioji rūta
Tautinis identitetas gali būti išreikštas ne tik giedant tautišką giesmę, diskutuojant dėl šauktinių ir perkant vietinius gaminius, bet ir kuriant savo aplinką. Dairykimės į Europos tendencijas, bet nepraraskime savojo identiteto. Rūtos yra tas augalas, be kurio neįsivaizduojamas tradicinis gėlynas, tačiau ir šiuolaikiniame sklype joms verta atrasti vietos.
Kodėl rūtas verta auginti
Švelni melsvai žalia spalva, smulki grakšti faktūra – tikra mieganti gražuolė. Rūta (lot. Ruta) vasaros pradžioje pražysta smulkiais ryškiai geltonais žiedeliais. Apdainuota ir pamiršta, tarsi kilminga bajoraitė be palikimo, rūta vis dėlto turi sulaukti deramo dėmesio. Visiškai nereikli, žiemoja puikiai, jokios ligos jos neima – svarbus faktorius, dėl kurio ją verta įtraukti į savo gėlyno sąrašą.
Kitas svarbus dalykas – rūtos puikiausiai pakenčia genėjimą. Čia pusė jos gerumo, nes kasmet pavasarį galima nurėžti jas iki 10-20 cm cm aukščio, ir jos gražiausiai išsišakoja, suformuoja tankų suapvalėjantį kerą.
Na o apie simboliką net nėra ką kalbėti, t.y. kalbėti būtų galima be galo be krašto, tokia ji svarbi, ypatinga. Net visą gėlyną vadiname rūtų darželiu.
O paklauskite vaikų, ar jie girdėję apie rūtas? Tikriausiai girdėję, tačiau ne visi savo akimis matę, o verta būtų supažindinti.
Rūtos atsiradimas ir simbolika
Rūta turi ypatingos reikšmės ne tik todėl, kad saulėtą dieną gali nudeginti rankas, bet ir todėl, kad nuo seno buvo naudojamos persileidimui sukelti ir mergelių „gėdai nuplauti“.
Daugiau apie rūtos simboliką skaitykite pilname straipsnyje „Manonamai.lt portale, kur konferencijos „Garden Style“ lektorė Vaida Vaitkutė- Eidimtienė dalinasi ir istoriniais faktais, ir savo močiutės pasakojimais.
Beje, straipsnio komentatoriai ir dabar dalinasi savo skirtinga patirtimi ir net mitais apie rūtas.
Rūta – stiprus augalas savo prasmėmis ir tautinio identiteto svoriu. Tad rūtos ir šiandien galėtų būti puikus augalas moderniam sodo dizainui su nacionaliniu prieskoniu.
Apie kitus tradicinius augalus – Vaidos Vaitkutės- Eidimtienės pranešime „Tikra lietuviška sodyba: ar įmanoma be rūtų ir diemedžio“