Martin Rein-Cano (Vokietija)

Kraštovaizdžio architektas

„Meninė neištikimybė: kaip dizainas gali išprovokuoti” 

Profesinis Martino Rein-Cano žvilgsnis krypsta į urbanizuotas erdves. Jis pasakoja, kad modernizmo banga miestuose sukūrė daug tvarkos: atskyrė pėsčiuosius nuo automobilių, darbo vietas nuo gyvenamųjų erdvių. Miestai tapo izoliuoti, juose daugėjo atskirties, mes pradėjome bijoti savo kaimynų. Kraštovaizdžio architektas kvestionuoja nusistovėjusią tvarką – ar gyvenimas atskirtyje yra geriausia, ką mes galime? Iš čia ir gimsta Martino Rein-Cano kūrybos filosofija bei idėjos, kuriomis jis pasidalins konferencijos metu. Daugiau Martino Rein-Cano darbų rasite čia.

Gytis Lietvaitis

Kraštovaizdžio inžinierius

„Virtuali kelionė po miško sodą: daiktai, spalvos, augalai“

Kaip dekoruoti kiemą, kad jis būtų stilingas? Kaip neperžengti plonytės ribos, kuri skiria kičą nuo meninės idėjos? Savo kieme vištidę Gytis nudažė tamsiai mėlynai, ant viršaus patupdė menininko kurtus paukštukų simbolius, o vištidės įėjimą papuošė skiauterę primenančiais motyvais. Gytis papasakojo apie spalvų derinimą, apie beskonybę ir drąsią eklektiką, apie daiktų panaudojimą antrą kartą, apie plastikinių gandrų perspektyvas ir pasakojo kūrimą savo kieme.

Tautvydas Gurskas

Agronomas, kraštovaizdžio projektų vadovas

„Nestandartinės vaikų žaidimo aikštelės“

Ar vaikų žaidimų aikštelės yra kuriamos vaikams? Tautvydas Gurskas laikosi griežtos nuomonės — negadinkite vaikų kūrybos ir vaizduotės, pirkdami paruoštus žaislus. Pasinerkite į vaikų pasaulį, įsiklausykite į juos ir neįvedinėkite savų taisyklių. Žaidimų aikštelę galima įrengti iš pačių paprasčiausių, visiems pasiekiamų priemonių. Tereikia idėjų. Konferencijos metu Tautvydas pasidalino savo idėjomis, kaip sukurti erdvę vaikams, kurioje jiems gera būti. 

Dr. Ingė Auželienė

Sodininkystės ekspertė, kraštovaizdžio dizainerė

 „Jei neprižiūrėsi darželio, tai degsi pragares” 

Kas galėtų patikėti, kad prieškario ir tarpukario Lietuvoje apželdinimo kultūra buvo aukšto lygio! Leidiniai diktavo ne tik tai, kaip mergelėms prižiūrėti savo rūtų darželius, bet ir tai, kaip formuoti medžius ant špalerų. Juk ir tada žmonės ieškojo mandrų idėjų, kaip sukurti aplinką kitaip, naujai. Apie jas ir kalbėjo Ingė Auželienė.

Pranešime Ingė akcentavo, įsivaizduojama, kad lietuviškas tradicinis gėlynas turi šimtus metų skaičiuojančias ištakas ir kad jame nuo neatmenamų laikų auga rūtos, pinavijos ir begonijos. Bet ar tikrai taip? Kurie augalai mūsų gėlynuose auginami šimtmečiais, o kurie atvežti į Lietuvą vėliau? Kokie augalai buvo madingi tarpukaryje ir kodėl?

Ilze Rukšane (Latvija)

Kraštovaizdžio architektė

 „Kaip apleistą miesto vietą paversti traukos objektu” 

Profesiniai interesai: gydomieji ir terapiniai sodai, fitoremediacija, tvarūs lietaus vandens sprendimai, bendras miestų planavimas ir projektavimas, viešoji erdvė kaip socialinio atgimimo priemonė.

Ilze Rukšane turi talento įkvėpti naujos gyvybės ten, kur niekada nepagalvotum. Ji seną ligoninės pastatą užlieja kopų smėliu ir saulėgrąžomis, o miesto centre buvusį piktžolyną pavertė madingu miesto daržu, kur vasarą švenčiami sodo vakarėliai. Konferencijos metu Ilzė pristatė, kaip gimsta idėjos, kurios keičia elgesį.

Oresta Dvarvytytė

Kambarinių augalų ekspertė

„Kambarinių augalų komponavimas„

Oresta pristatė, kaip kurti dizainą su kambariniais augalais. Pranešime ji parodė įdomių kambarinių augalų derinių ir atskleidė, kuo vadovautis, kai norima sukurti kažką unikalaus patys.

Kambarinių augalų ekspertė sako, kad stilingi kambariniai augalai gali augti ir ten, kur tiesioginės saulės šviesos trūksta. Specialistė pasidalino 5 kambariniais augalais toleruojančiais tamsą, kuriems nereikia tiesioginės saulės, ir dar 2 kambariniais augalais, kurie gali augti visiškoje tamsoje, pavyzdžiui, vonioje ar drabužinėje.

Tadas Cvilikas

Agronomas, augintojas

„O kas sakė, kad gražiausių augalų negalima valgyti?„

Valgomi augalai gali būti pati gražiausia puošmena kieme. Pranešėjas papaskojo, kurie iš jų pavasarį apsipila ypatingais žiedais, kurios veislės pasižymi ryškiai nusidažančiais lapais rudenį, kuriuos galima genėti įmantriausiomis formomis, kurie gali nokinti vaisius stilinguose vazonuose ir nepražūti ten per žiemą.

Buvo pasidalinta idėjomis, kokius valgomus augalus galima naudoti kiemo grožiui sukurti.

Laura Popkytė-Fukumoto

Kraštovaizdžio architektė

„Japoniškas sodas: kaip įsirengti jį pačiam„

Kraštovaizdžio architektė, baigusi studijas Klaipėdos universitete, išvyko į Japoniją pasisemti praktinių japoniško sodo kūrimo žinių. Ši veikla ją taip įtraukė, kad per pastaruosius 12 metų Japonijoje ji praleido net apie 5 metus.

Būdama ten, Laura iš arti stebėjo, kaip dirba jos mokytojas, japoniškų sodų kūrimo meistras. Pati prisidėjo prie kelis šimtmečius skaičiuojančių autentiškų sodų restauravimo ir naujų sodų formavimo darbų. Visa tai leido intuityviai pajusti, kas yra japoniškas sodas, ir prikaupti žinių. Laura pasidalino, kaip tokį sodą įsirengti patiems.