Martin Rein-Cano (Vokietija)

Kraštovaizdžio architektas, „Topotek 1“

„Meninė neištikimybė: kaip dizainas gali išprovokuoti“

Martinas Rein-Cano gimė 1967 m. Buenos Airėse, tačiau turi ir lietuviškų šaknų Ignalinoje. Frankfurto universitete studijavo meno istoriją, Hanoverio bei Karlsrūhės universitetuose studijavo kraštovaizdžio architektūrą. Dirbo Peterio Valkerio ir Martos Švartz biuruose San Fransiske. 1996 m. įkūrė „TOPOTEK 1“.

„TOPOTEK 1“ dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir užima pirmąsias vietas konkursuose. Yra išleista keletas profesinių knygų ir straipsnių, skirtų tik Martino Rein-Cano darbui, kuris buvo įvertintas daugeliu apdovanojimų ir premijų, tokių kaip “German Landscape architecture Prize” 2015 metais už kraštovaizdžio projektą UNESCO pasaulio paveldo objekte – Loršo vienuolyne Vokietijoje; „Aga Khan Award for Architecture” 2016 metais už Superkilen projektą Kopenhagoje; “Qatar Sustainability Awards” 2018 metais už Novy Arbat projektą Maskvoje. 

Martinas Rein-Cano dėsto kaip kviestinis profesorius įvairiose Europos ir Šiaurės Amerikos akademinėse institucijose, pavyzdžiui, Pensilvanijos ir Harvardo universitetuose bei naujausiame Desau architektūros institute. Jis dažnai skaito paskaitas tarptautiniu mastu pripažintuose universitetuose ir kultūros institucijose, nuolat dalyvauja konkursų žiuri posėdžiuose. 

Martinas Rein-Cano yra ir tarptautinio Vilniaus geležinkelio stoties komplekso pertvarkymo konkurso žiuri narys. 

Profesinis Martino Rein-Cano žvilgsnis krypsta į urbanizuotas erdves. Jis pasakoja, kad modernizmo banga miestuose sukūrė daug tvarkos: atskyrė pėsčiuosius nuo automobilių, darbo vietas nuo gyvenamųjų erdvių. Miestai tapo izoliuoti, juose daugėjo atskirties, mes pradėjome bijoti savo kaimynų. Kraštovaizdžio architektas kvestionuoja nusistovėjusią tvarką – ar gyvenimas atskirtyje yra geriausia, ką mes galime? Iš čia ir gimsta Martino Rein-Cano kūrybos filosofija bei idėjos, kuriomis jis pasidalins konferencijos metu. Daugiau Martino Rein-Cano darbų rasite čia.